Slidinėjimo zonos Prancūzija

Slidinėjimo zonos Prancūzija

Prancūzijos slidinėjimo zonos priskiriamos prie didžiausių, aukščiausių ir erdviausių pasaulyje. Pirmiausia reikėtų paminėti slidinėjimo regioną Les Trois Vallées, kurio trasos nusidriekusios daugiau nei 600 km ir kuris turi 200 keltuvų įrangų. Čia kalbama apie tris sujungtus slėnius – Courchevel, Méribel ir Val Thorens/Les Menuires. Kadangi Val Thorens yra 2.300 m aukštyje, jis yra aukščiausiai esanti slidinėjimo vietovė Europoje.

Slidinėjimo zona Les Portes du Soleil (lietuviškai: Vartai į saulę) taip pat gali buti lyginamas su Val Thornes, nes čia, tikrąja to žodžio prasme, yra begalinės 650 km besidriekiančios slidinėjimo trasos, o 12 kartu sujungtų vietovių iš dalies jau yra Šveicarijoje. Priklausomai nuo to, kurią kryptį jūs pasirinksite išaušus rytui, galėsite išvysti Ženevos ežerą arba Monblaną, pašėlti giliame sniege ar viename iš 9 Funparks.

Kitas įspūdingas ir kartu sujungtas vietoves sudaro slidinėjimo zonos La Plagne ir Les Arcs (420 km slidinėjimo trasos, 169 keltuvai) bei Tignes ir Val d'Isère (350 km slidinėjimo trasos, 97 keltuvai). Didžiausios ir aukščiausios ledyno slidinėjimo zonos yra Tignes (2.100–3.350 m) ir Les 2 Alpes (1.300–3.560 m).

Prancūzijoje yra ir aukščiausias Alpių kalnas Monblanas (4.800 m), o jo papėdėjė žymus žiemos sporto metropolis Šamoni, kuriame 1924 m. įvyko pirmosios žiemos olimpinės žaidynės. Nuo čia į Aiguille du Midi (3842 m) viršukalnę kelia antras pagal aukštį keltuvas Europoje. Ten yra ilgiausios ir įspūdingiausios pasaulyje nusileidimo trasos, padengtos giliu sniegu – tai 20 km ilgio leidimasis nuo ledyno per Vallée Blanche į Šamoni.

Prancūzijos Alpės buvo išbandytos dar kartą žiemos olimpiadose: 1968 m. jos vyko Grenoblyje, greitojo nusileidimo varžybos Chamrousse kurorte, o 1992 m. Albertville mieste. Čia taip pat įvyko Tignes slidinėjimo varžybos.

Apres Ski Prancūzija

Apres ski Prancūzijoje yra šiek tiek ramesnis. Tačiau visuose slidinėjimo zonose yra užkandinių ir barų, kuriuose galima atšvęsti gerai praėjusią slidinėjimo dieną. Kai kurios vietovės čia jau tapo Apres Ski centrais, kuriuose galima jaukiai pasilinksminti kalnų nameliuose ir pasidžiaugti karštais vakarėliais. Jiems priklauso Val Thorens, Tignes, Les Deux Alpes, Méribel ir Courchevel.
Visuose didžiausiuose slidinėjimo zonose yra sporto centras su baseinais, boulingo, teniso ir skvošo salėmis, dažnai ir su čiuožykla. Priklausomai nuo vietovės, čia galima išbandyti ekstremalias sporto šakas – ledo laipiojimą, žygį sniego batais, skrydį parasparniu ir pasivažinėjimą sniego motociklu.

Prancūziška virtuvė visada vilioja keliautojus. Todėl prancūzų slidinėjimo kurortuose galima rasti didelę restoranų įvairovę ir paskanauti ne tik regioninių, bet ir gurmaninių patiekalų. Prancūziškiems Alpių patiekalams priklauso sūrio fondiu, Tartiflette (bulvių ir sūrio apkepas), Raclette ir Génépi (Alpių žolelių likeris).

Eskursijų kryptys Prancūzija

Kiekvienais metais Prancūzija vilioja turistus kultūrine įvairove, nuostabiu kraštovaizdžiu, gurmaniniais skanumynais ir geru vynu. Prancūzijos kalnų grandinės taip pat pritraukia dėmesį, nes čia galima pasirinkti įvairias eskursijų kryptis ir pamatyti daugybę lankytinų objektų. Grenoblio miestas, esantis prancūziškų Alpių viduryje, yra apsuptas vaizdingo kraštovaizdžio. Ne tik daugybė muziejų vilioja čia turistus. Daugelis nori išbandyti ir pasikėlimą keltuvu į Bastille, nuo kurio atsiveria nepakartojamas vaizdas į Grenoblio miestą ir aplink esančius kalnus.

Daugelį Prancūzijos Alpių lankytinų objektų sukūrė pati gamta. Nepamirštamą įspūdį patirsite pasikeldami į Monblaną su kabininiu keltuvu „Télécabine Panoramic“. Per 30 minučių kelionę tarp Pointe Hellbronner ir Aiguille du Midi šis keltuvas sustoja keletą kartų ir suteikia galimybę užfiksuoti gražiausią aukščiausio kalno (4.810 m) panoramą. Jūs kilsite ne tik aukštyn, bet ir nersite žemyn į Verdono tarpeklį, kurio 700 m gylyje yra kanjonas. Jus sužavės Lac de Serre-Ponçon – didžiausias dirbtinai sukurtas ežeras Europoje. Dėl užsikimšusios užtvankos patvinus Diuranso upei daugelis gyventojų turėjo išsikelti kitur. Vienintelis likęs įrodymas yra St. Michel koplyčia, kuri kažkada stovėjo ant kalno, o šiandien ją pamatysite ežero saloje.

Pirėnuose yra nedidelė vietovė, kiekvienais metais priviliojanti daug turistų. Piligrimai traukia į bažnyčią ir gerai žinomą Massabielle Grotto, nes Lurde apsireiškė šv. Mergelė Marija. Ten esantiems šaltiniams priskiriamos gydomosios galios. Po Italijos sostinės Romos Lurdas yra antras pagal dydį pasaulyje piligrimų miestas.

Pirėnuose galima pasigrožėti nuostabiais miesteliais, pavyzdžiui, Karkasonu ir jame esančia viduramžių tvirtove bei Colmar. Kadangi pro Colmar teka kanalai, šis rajonas vadinamas „Mažąja Vencija“. Alsatijos vyno sostinė yra Frédéric-Auguste Bartholdi, Laisvės statulos kūrėjo, gimtinė.

Per Pietų Pirėnų sritį tęsiasi paslaptingas požeminis pasaulis. Čia iškilę žavūs urvai, tokie kaip Niaux, jus nustebins įdomiais piešiniais.